Penktadienį ofise buvo lengva diena, bet kadangi jaučiuosi pavargęs po visų metų darbų – per daug nesispyriojau, kai nauja vadovė išvarė visus trečią valandą dienos namo. Vistiek jau buvo nebe darbinė nuotaika, o ir ketvirtadienio pasekmės jautėsi visą dieną. Net temos blog’o įrašams galvoje sukosi apie tai, kaip miela, kai kavinėje be jokio streso bendrauji su padavėja, apie tai, kaip gera išeiti parūkyti ir jausti, kad niekas neskuba į vidų, nes darbai jau beveik baigti, apie tai, kaip gražu susitvarkyti darbo stalą ir kaip žiauru palikti jį vieną visai Kalėdinei savaitei. (Kad neparašiau – kitas klausimas)

Nuo to laiko praėjo… 47 valandos. Esu 200km nuo ofiso. Didžiąją laiko dalį skaitinėjau įvairiuose šaltiniuose apie lėktuvus, jų avarijas ir šiaip logistikos sistemas. Gana didelę laiko dalį žiūrėjau filmus. Nemažą laiko dalį miegojau. Ir va – 47 valandos, po kurių smegenys jau vėl pradeda įsijunginėti – ką tik parašiau du juodraščius apie WP laužymą, filosofijas, usability, o mąstymas pradėjo suktis link to kaip realizuoti firmos tikslus kitiems metams… Džiugu bent tiek, kad atėjo pusbrolio namiokė ir pasakė, kad važiuojam į Woodies pirkti įrank..O! Kalėdinė nuotaika grįžta! Linkiu visiems nedirbti ir nebloginti! Bent ateinančias tris dienas…